Kompaktiniai fotoaparatai
Fotografuojančius žmones galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirma tai profesionalūs fotografai, teikiantys fotografijos paslaugas. Antra žmonės paprastai fiksuojantys savo gyvenimo įvykius ir trečioji „menininkai“ norintys save išreikšti per fotografiją. Profesionalai viską išsiaiškins ir be mūsų, o mes aptarkim tokias sąvokas, fotoaparatui pakanka ir reikia. Frazę "Fotografuoja ne aparatas, bet žmogus" visada norisi lyginti chirurgo darbą operacinėje su virtuviniais peiliais. Nors ir nėra fotoaparatų su mygtuku „šedevras“, bet vis dėlto technika fotografijoje vaidina nemažą vaidmenį.
Telefonų, planšečių, ar kitų prietaisų turinčius integruotus fotoaparatus yra prastesne vaizdo kokybė, bet jie baigia išstumti kompaktinius fotoaparatus iš rinkos dėl savo patogumo. Viskas viename. Nuotraukų peržiūra prietaiso ekrane, medžiagos operatyvus talpinimas internete ir jei reikia galima pasidaryti priimtinos kokybės nedideles nuotraukas. Bet yra žmonių teisingai manančių, kad prie išmaniojo prietaiso kuriame yra integruota fotokamerą verta turėti ir paprastą fotoaparatą. Bet kokio fotoaparato nuotraukų kokybė yra žymiai geresnė už tų fotoaparatų kurie yra integruotų į kitus prietaisus. Kompaktiniu fotoaparatu fotografuojant automatiniu režimu pilnai pakanka pasidaryti normalios kokybės 10-15 cm nuotraukas, bei jas peržiūrėti kompiuterio monitoriuje. Gamintojai siūlo daugybę fotoaparatų modeliu, tad nuo ko reikia pradėti rinktis. Siūlau naudoti tokią atrankos seką.
• Nutarkite kokią pinigų sumą galite išleisti fotoaparatui. Dabar galima pradėti lyginti interneto platybėse įvairius variantus už tą sumą kurią pasiruošėt išleisti, ir nelabai svarbu kokios firmos fotoaparatas bus.
• Matricos (jutiklio) dydis. Kalba eina ne apie pikselių kiekį, bet apie pačios matricos dydį. Didesnė matrica geresnė vaizdo kokybė.
• Kaip fotoaparatas bus nešiojamas: kišenėje, rankinėje, ar perkamas specialius krepšys? Nešiositės kiekvieną dieną ar tik retkarčiais? Šie klausimai turėtų padėti apsispręsti koks bus fotoaparato dydis ir svoris.
• Objektyvas. Jo pralaidumas šviesos srautui (žymėjimas f, mažesnis skaičius didesnis šviesos pralaidumas) ir matymo kampas (židinio nuotolis mm). Nepatarčiau per daug žavėtis kintamo židinio objektyvais (liaudyje zoomas) turinčiais didelį santykį tarp didžiausio ir mažiausio židinio nuotolio. Optimalus santykis turėtų būti apie 2,5-4,5 kartų. Didesni objektyvo lęšiai gali turėti įtakos geresnei vaizdo kokybei.
• Loginis valdymo mygtukų išdėstymas, fotoaparato meniu. Į šį punktą nereikia žiūrėti pro pirštus, nes galit paskui jaustis, taip tarsi vairuotum svetimą mašiną. Automatiškai dedi ranką ant bėgių perjungimo svirties, o jos išvis nėra.
• Vaizdo stabilizatorius. Stabilizatorius pagerina vaizdo kokybę.
• Darbinis matricos jautrumas (ISO).Pasidomėti prie kokių fotoaparato ISO reikšmių triukšmas „pradeda kenkti“ nuotraukai. Nuotraukų, bei vaizdo įrašymo formatai, siūloma programinė įranga. Dizainas, bei kitos kitos smulkmenos.
Po kiekvieno žingsnio turėtų sumažėti pasirenkamų modelių skaičius ir kai liks tik keletas jau nebebus sunku pasirinkti.
Kokį aparatą pasirinkti? Sisteminį ar veidrodinį
Trečiajai grupei priklausantys žmonės dažniausiai jau turį šiokį tokį supratimą apie fotografiją ir nori įtakoti joje vykstančius procesus, bei pasidaryti 10x15 cm, ar didesnes aukštos kokybės nuotraukas, o kartais teikti ir fotografijos paslaugas. Bet tam jau reikia turėti aparatūrą leidžiančią tai daryti. Geriausiai tinka veidrodiniai (DSLR) arba sisteminiai fotoaparatai, Nors atrankos seka yra labai panaši į aprašyta kompaktinių aparatų, bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra perkamas ne vien aparatas, bet ir jam priklausanti firmos visą sistema. Perėjimas nuo vienos sistemos prie kitos gali labai brangiai kainuoti, nes papildomai nupirkti aksesuarai, blykstės, ar objektyvai kitai sistemai paprastai netinka. Iškyla klausimas: koki fotoaparata geriausia pirkti?
Sisteminių kamerų apžvalga
Nors sisteminų aparatų rinka dar nėra didelė, bet daug firmų dėl didelės konkurencijos mažina veidrodinių aparatų gamybą, perkeldami gamybinius pajėgumus sisteminių aparatų gamybai. Didėjant sisteminų fotoaparatų pardavimams didesnis dėmesys sulaukiamas ir iš nepriklausomų aksesuarų gamintojų. Jeigu šiandien dar sunku ir brangu sisteminiui aparatui ką nors nupirkti, tai po keletą metų tokių sunkumų gali ir nebebūti. Didėja ir šių aparatų veikimo greitis, todėl jau yra ir profesionalių fotografų fotografuojančių vien tik tokiomis kameromis. Apžvelkime šių kamerų privalumus ir trūkumus.
• Elektroniniam vaizdo ieškikliui yra nereikalingas veidrodis ir pentaprizmė, dėl to kameros gabaritai yra mažesni. Kamera lengvesnė.
• Be veidrodžio kamera veikia tyliau. Nėra keliamų vibracijų, todėl rankose laikant aparatą galima fotografuoti su ilgesniais išlaikymais.
• Aparato ekranas dažniausiai yra atlenkiamas. Tai palengviną kadravimą fotografuojant iš nestandartinių padėčių.
• Elektroninis vaizdo ieškiklis yra ne visiems priimtinas. Ieškiklis turį vaizdo rodymo uždelsimą, o esant blogam apšvietimui ne viskas jame yra matyti. Galima naudoti paprastą optinį ieškiklį tvirtinamą blykstės lizde, bet toks ieškiklis daugiau tinka fiksuoto židinio objektyvams ir galį būti naudojamas tik tada kai nereikia blykstės.
• Elektroninis vaizdo ieškiklis naudoja maitinimo šaltinį. Vienodo tūrio akumuliatoriumi padaroma mažiau nuotraukų nei su DSLR aparatu, todėl daugiau fotografuojant būtini atsarginiai akumuliatoriai.
• Lėtesnis, bet labai taiklus autofokusas.
• Šiuo metu mažoka priedų ir aksesuarų šiems aparatas, be to jie yra gana brangūs.
• Nenoriai deklaruojamas kameros suveikimų resursas. Negalima nustatyti nusidėvėjimo procentą, o tai apsunkiną kameros pasirinkimą, o ypač naudotos.
• Maža naudotų aparatų ir aksesuarų rinka.
• Nemėgstantiems žmonių dėmesio su sisteminiu aparatu tikrai būsite mažiau pastebimas. Iš patirties galiu pasakyti, kad į šio tipo kameras žmonių reakcija yra visiškai kitokia nei į veidrodines kameras. Fotografuojant yra mažiau kreipiamas dėmesys į fotografą. Tylus kameros darbas nieko neerzina, fotografuojami žmonės greičiau atsipalaiduoja, todėl ir nuotraukos gaunasi „kitokios“. Vien tik išsitraukus veidrodinę kamerą iškart atsiranda įtampa. Prasideda „fotografo sekimas“, yra nuolat žiūrima ką jis veikia.
Veidrodinių kamerų apžvalga (DSLR)
Platus kamerų ir aksesuarų asortimento pasirinkimas, išskirtinai didelis veikimo greitis yra pagrindinis privalumas. todėl šias kameras renkasi nuo pradedančiųjų iki profesionalių fotografų. Jeigu yra pradedamas gaminti koks nors nepriklausomų gamintojų aksesuaras, tai pirmiausia jis yra gaminamas veidrodinėms kameroms, o paskui likusioms. Apžvelkime šių kamerų privalumus ir trūkumus.
• Dėl konstrukcijos ypatumų kameros gabaritai yra didesni ir sunkesnė. Geresnė ergonomika, bet smulkesnėse rankose gali būti nepatogu ją laikyti.
• Vaizdas ieškiklyje yra matomas per veidrodžių sistemą, todėl yra aiškiai matomas ir neturį uždelsimo.
• Su vienodo tūrio akumuliatoriu yra padaroma daugiau nuotraukų nei su SLR kamera.
• Greitas autofokusas, tačiau ne visada taiklus. Apsidraudžiant reikia daryti papildomus nuotraukų dublius, todėl reikalingos didesnės talpos duomenų kortelės. Dėl netaiklaus autofokuso gali reikėti kamerą derinti su objektyvu.
• Didžiulė ne tik naujų, bet ir dėvėtų aksesuarų, objektyvų ir visokiausių niekučių rinka daro šiuos aparatus labai patraukliais.
• Aiškiai deklaruojamas kameros veikimo resursas
Skaitykite šio straipsnio pratesimą Veidrodinių kamerų klasifikacija
Comments
Naudoju programėlę eosinfo. Praverstu gerai apžiūrėti kortelių nuskaitymo lizdą, kad nebūtu pažeistas. Korpuso įbrėžimai nėra svarbūs, nors iš jų matosi kaip su technika buvo elgiamasi.